Quantcast
Channel: Vaikai ir Vanilė
Viewing all 163 articles
Browse latest View live

Paukščių pienas

$
0
0


Kovo 11-oji mano gyvenime yra pats ryškiausias ir šviesiausias istorinis momentas. Tai buvo pirmas kartas, kai aš iš tikrųjų, visa širdimi didžiavausi savąja tauta ir Lietuva. Nei legendinės krepšinio pergalės, nei olimpiniai medaliai ar šlovinga mūsų šalies praeitis (įspūdingas senovės Europos žemėlapis, kuriame Lietuva nusidriekusi nuo jūros iki jūros man niekada nekėlė ypatingo pasidižiavimo, nes didžiuotis šalies teritoriniu plotu, manau, yra ne tik kad nekorektiška, bet išvis banalu) man, lietuvei, niekada nebus tiek svarbu, kaip tas lemtingas Lietuvos Aukščiausios Tarybos balsavimas 1990-ųjų kovo 11-osios vakarą. Man tai buvo kulminacinis emocinis momentas, tautinio pasididžiavimo viršūnė.

Aš šiaip esu labai nenostalgiškas žmogus. Nesiilgiu aš nei juodos lietuviškos duonelės, nei silkutės, nei Baltijos jūros bangų ošimo. Ir senos lietuviškos muzikos aš beveik neklausau. Rusiškos tarybinių laikų muzikos aš išvis niekada neklausiau, nes ji man varė vėžį. Dabar - juo labiau. Aš ypatingai nesiilgiu nei gimtųjų vietų, nei Kauno gatvių. Visus tuos vaizdus turiu kažkur pasamonėje, užkonservavusi, tokius, kokie jie buvo prieš daug metų, bet prisiminimai apie tuos laikus ir tas vietas man nekelia nei saldaus graudulio, nei ilgesio. Vienintelis dalykas, ko aš tikrai nuoširdžiai ilgiuosi, tai yra tas laikmetis, prieš ir iškart po kovo 11-osios.

Aš tada ką tik buvau pradėjusi studijuoti naujai atkurtame Vytauto Didžiojo Universitete. Tais laikais, prisimenu, tautiškumo ir nepriklausomybės nuotaikos tiesiog sunkte sunkėsi pro VDU sienas. Visas universitetas buvo dvasiniame pakilime. Tai buvo mitingų Karo muziejaus sodelyje ir prie Romo Kalantos susideginimo vietos laikai; abiturientai per paskutinį skambutį arba per mokyklos išleistuves eidavo fotografuotis prie Laisvės paminklo. Tais laikais viskas mūsų gyvenime: mokykla, studijos, visos meilės, nelaimės, džiaugsmai ir nesėkmės, vyko stipraus patriotinio jaudulio fone, skambant tautinei giesmei, su trispalvėmis paltų atlapuose. Tais laikais 75% šalies gyventojų eidavo balsuoti. Tūkstančiais važiuodavo į Baltijos kelią ir prie televizijos bokšto. Tada atrodė, kad visai tautai staiga ėmė ir nušvito protas, į savo vietas sustojo visi prioritetai, visiems staiga ėmė ir paaiškėjo, kas yra teisinga ir kokios yra tikrosios gyvenimo vertybės. Tai buvo šviesūs laikai, bene šviesiausi laikai visai mano bendraamžių kartai. Prisiminus tuos laikus man kaip mat sudrėksta akys.

Sveikinu visus skaitytojus su Lietuvos valstybingumo atkūrimo švente. Būkite laisvi ir laimingi!

Aušra


















Tortas paukščių pienas

Pagal receptą iš Taste Your Life

Biskvitai:
140 g miltų
100 g cukraus
100 g sviesto, kambario temperatūros
2 kiaušiniai 
½ šaukštelio kepimo miltelių
1 šaukštelis vanilės esencijos

Kremas:
3 kiaušinių baltymai
20 g želatino
Žiupsnelis vyno akmens miltelių
350 g cukraus
1 ½ stiklinės vandens
200 g sviesto, kambario temperatūros
100 g kondensuoto pieno

Glajus:
125 g tamsaus šokolado, susmulkinto
½ stiklinės riebios grietinėlės
2 šaukšteliai kukurūzų sirupo


Biskvitai:
Orkaitę įkaitinti iki 190oC. Iš sviestinio popieriaus iškirpti du 22 cm skersmens skritulius. Dvi apvalias 22 cm skersmens kepimo formas patepti sviestu, į dugną įkloti sviestinio popieriaus skritulius.

Mikseriu išsukti sviestą ir cukrų iki purumo, maždaug 3 minutes. Po vieną dėti kiaušinius, gerai išsukant po kiekvieno pridėjimo. Supilti vanilę. Miltus persijoti kartu su kepimo milteliais ir druska, suberti į tešlą ir gerai išmaišyti, kol neliks sausų miltų ruožų.

Tešlą po lygiai sukrėsti į paruoštas formas, išlyginti paviršių. Kepti 10-12 minučių, kol kraštai ir viršus lengvai paruduos. Traukti iš orkaitės. Formas apversti, nuo biskvitų apačios nulupti popierių. Biskvitus dėti ant grotelių ir palikti, kol pilnai atvės.

Kremas:
Želatiną suberti į puodelį, užpilti ½ stiklinės šalto vandens ir palikti 10 minučių, kad išbrinktų.

Sviestą išsukti su kondensuotu pienu iki purumo, maždaug 3 minutes.

Į vidutinio dydžio puodelį suberti cukrų, įpilti 1 stiklinę vandens ir kaitinti, retkarčiais pamaišant, kol cukrus ištirps. Toliau virti memaišant, tik retkarčiais drėgna šluotele nubraukiant susikristalizavusį cukrų nuo kraštų, kol sirupo temperatūra pasieks 115oC (12-15 minučių). Nukelti nuo ugnies.

Kol verda sirupas, išplakti baltymus ir vyno akmens miltelius iki standžių putų. Nenustojant plakti, į baltymų masę plona srovele pamažu pilti karštą sirupą. Supylus visa sirupą, dar plakti maždaug 1 minutę, kol masė taps vientisa.

Į baltymų masę sukrėsti išsuktą sviestą ir plakti, kol kremas taps vientisas, maždaug 30 sekundžių.


Torto konstravimas:
Į 22 cm skersmens torto formą nusiimančiais kraštais dėti pirmą biskvitą. Ant biskvito pamažu supilti pusę kremo. Ant kremo dėti antrą biskvitą. Supilti likusį kremą. Formą dėti į šaldytuvą, mažiausiai 3 valandoms arba pernakt.


Glajus:
Mažame puodelyje ant silpnos ugnies kaitinti visus tris ingredientus, kol beveik visas šokoladas ištirps. Nukelti nuo ugnies. Energingai maišyti, kol glajus taps vientisas. Ploną glajaus sluoksnį pilti ant sustingusio torto viršaus. Dėti į šaldytuvą, kad glajus sustingtų. Likusį glajų palikti kambario temperatūroje, kol sutirštės. Sukrėsti į konditerinį maišelį su nukirptu kampu. Glajumi dekoruoti atšalusio torto viršų.

Plonu aštriu peiliu atlaisvinti prikibusius torto kraštus. Atsargiai nuimti formos kraštus. Tortą perkelti ant lėkštės arba padėklo ir tiekti į stalą.




Marshmallow layer cake

Recipe from Taste Your Life

Cake:
140 g flour
100 g sugar
100 g butter, at room temperature
2 eggs
½ teaspoon baking powder
1 teaspoon vanilla extract

Marshmallow buttercream:
3 egg whites
20 g gelatin
Pinch of cream of tartar
350 g sugar
1 ½ cups water
200 g butter, at room temperature
100 g condensed milk, sweetened

Glaze:
125 g dark chocolate, chopped
½ cup heavy cream
2 teaspoons corn syrup


Cakes:
Preheat oven to 375oF. Butter two 8-inch cake pans, line the bottoms with parchment.

Beat butter and sugar until light and fluffy, for about 3 minutes. Add eggs, one at a time, beating well after each addition. Add vanilla. Sift in flour together with baking powder and salt. Mix just until incorporated. Divide batter equally between prepared pans, smooth the tops. Bake until the edges and the tops of the cakes are lightly browned, about 10 – 12 minutes. Remove from the oven. Invert the cakes. Peel off parchment. Place on a wire rack. Let the cakes cool completely.


Marshmallow buttercream:
Place gelatin in a small saucepan, cover with ½ cup water and let soften for 10 minutes.

Beat butter with condensed milk until light and fluffy, for about 3 minutes.

Place sugar and 1 cup of water in a medium saucepan set over medium heat. Stir gently, until sugar dissolves and syrup comes to a boil. Cook without stirring, until temperature of the syrup reaches 240oF. Remove from heat.

While syrup is cooking, whisk egg whites with a pinch of cream of tartar on high speed until stiff peaks form. With mixer running, slowly pour hot syrup into egg white mixture. When all syrup has been added, whisk for another minute or so, until uniform.

Add butter mixture, stir to incorporate.


Assembling:
Place first cake layer in a 8-inch springform cake pan. Pour half of marshmallow mixture on top of the cake layer. Place second cake layer on top. Pour in the remaining marshmallow mixture. Refrigerate for at least 3 hours or overnight.


Chocolate glaze:
Place all glaze ingredients into a small saucepan set on low heat. Stir gently until almost all chocolate has melted. Remove from heat. Continue to stir until mixture is uniform. Pour a thin layer of glaze on top of the cooled cake. Refrigerate until glaze hardens. Keep remaining glaze to room temperature. Pour it into a piping bag with a snipped corner. Pipe the glaze into desired designs on top of the cooled cake.

Carefully remove the sides of the springform pan. Transfer cake onto a plate or a cake stand and serve.

Trinta žiedinių kopūstų sriuba

$
0
0




Trintą žiedinių kopūstų sriubą viriau kažkada labai labai seniai, ir mums ji visai nepatiko. Neprisimenu, nei koks tai buvo receptas, nei ką ir kaip dariau, bet sriuba smirdėjo virtais kopūstais, skonis buvo baisus, ir niekas jos mano šeimoje nevalgė.

Neseniai aš vėl užmačiau įrašą apie šitą sriubą Lindsay bloge Love and Olive Oil; paskui dar paskaičiau atsiliepimus pas Ms. Belly; galiausiai išsitraukiau Cooks Illustrated ir nutariau surizikuoti antrą kartą.

Sriuba išėjo labai skani; patiko ir mažiems, ir dideliems; tiršta, švelni, kreminė, ir jokio baisaus kvapo. Gal skrudinti kopūstėlių žiedynai su šlakeliu acto pagelbėjo, o gal kvapnus parudavęs sviestas. Nežinau, kame reikalas, bet šitas receptas įdėtas į gerųjų receptų segtuvą ir bus kartojamas dar ne vieną kartą. 

Aušra
















Trinta žiedinių kopūstų sriuba su skrudintu sviestu
Pagal receptą iš Cooks Illustrated | September 2013


1 žiedinio kopūsto gūžė (maždaug 1 kg)
115 g sviesto
1 poras, supjaustytas plonais griežinėliais
1 mažas saldusis svogūnas, supjaustytas plonais pusžiedžiais
Druskos
Pipirų
3 stiklinės vištienos sultinio
3 stiklinės vandens
1 šaukštelis šerio arba baltojo vyno acto
Svogūnų laiškų, užbarstymui

Nuo kopūsto gūžės nupjaustyti lapus, išpjauti šerdį ir supjaustyti plonais giržinėliais. Pripjaustyti maždaug 1 ½ stiklinės dailių žiedynų. Padėti į šalį, kol prireiks. Likusį kopūstą supjaustyti kąsnio dydžio gabalėliais.

Gilioje keptuvėje arba troškintuve ant vidutinio karštumo ugnies ištirptinti 30 g sviesto. Suberti supjaustytus svogūną ir porą, įberti maždayg 1 ½ šaukštelio druskos ir kepti, kol suminkštės, bet neapskrus, maždaug 7 – 10 minučių.

Supilti sultinį ir vandenį, suberti pusę kopūsto gabalėlių. Padidinti ugnies stiprumą. Kai puodo turinys užvirs, ugnį sumažinti. Virti 15 minučių. Suberti likusius kopūsto gabalėlius ir virti dar 15 – 20 minučių, kol kopūstai suminkštės.

Kol verda sriuba, nedidelėje keptuvėje ištirpinti likusį sviestą. Suberti žiedynus. Kepti ant vidutinio karštumo ugnies, retkarčiais pamaišant, kol kopūsto žiedynai paskrus, o sviestas paruduos. Nukelti nuo ugnies. Žiedynus kiauru šaukštu išgriebti iš keptuvės, sudėti į dubenėlį, apšlakstyti actu ir rupia druska, išmaišyti. Sviestą perpilti į mažą dubenėlį arba puodelį su snapeliu.

Sriubą dalimis sutrinti eletriniu maišikliu. Supilti atgal į puodą ir pakaitinti. Jeigu sriuba per tiršta, įpilti šiek tiek vandens. Patikrinti, ar netrūksta druskos. Sriubą išpilstyti į lėkštes, įberti skrudintų žiedynų, užbarstyti maltų pipirų ir smulkintų svogūnų laiškų, apšlakstyti skrudintu sviestu.






Creamy Cauliflower Soup with Brown Butter


1 head cauliflower (about 2 pounds)
8 tablespoons (4 ounces) butter
1 leek, white and light green parts only, halved and sliced thinly
1 small sweet onion, halved and sliced thinly
salt & pepper
3 cups chicken stock
3 cups water
1 teaspoon sherry or white wine vinegar
Fresh chives, for garnish

Clean cauliflower, pull off the leaves and cut out and trim the core. Trim the core and then slice it thinly. Cut 1 1/2 cups of perfect florets and reserve for later. Cut the rest of cauliflower into bite size pieces.

Melt 2 tablespoons of butter into a large saucepan or Dutch oven. Over medium low heat, sauté the onion and leek with 1 1/2 teaspoons of salt until softened, but not browned, about 7-10 minutes.

Add chicken broth and water; increase heat to high. Add half of the cauliflower pieces and the core, bring to a boil, then reduce to a simmer. Let simmer gently for 15 minutes. Add the rest of cauliflower and cook for additional 15-20 minutes, or until it is soft and crumbly.

While soup is simmering for the final 10 minutes, melt the remaining butter in a sauté pan and add the florets. Sauté over medium heat, stirring occasionally, until the florets and the butter are both browned, about 10 minutes. Using a slotted spoon, transfer the florets to a small bowl and toss with vinegar and coarse sea salt, then set aside. Pour browned butter into a small bowl, reserving for garnish.

Blend soup in batches in a blender until smooth. Return creamed soup to the pot and bring it to a low simmer. If soup appears too thick, you may have to add up to a 1/2 cup more of water. To serve, garnish with florets, chives, and pepper, and drizzle with browned butter.

Kam reikia blogerio?

$
0
0





Lietuviškai apie maistą rašančių blogerių ratelyje dažnai užeina kalbos apie viešus pasirodymus už blogo ribų: publikacijas žurnaluose, kituose tinklapiuose, visokiausiuose portaluose, receptų svetainėse, reklaminiuose stenduose ir panašiai. Vaikai ir vanilė jau įpusėjo trečiuosius savo gyvavimo metus, todėl ir aš kelis kartus esu susilaukusi dėmesio ir siūlymų bei prašymų bendradarbiauti; porą kartų esu pasisiūliusi pati. Prašymai ir siūlymai pas mane neplūsta srautais; tik retkarčiais, ir tik vienas kitas, bet iš tų negausių galimybių, o taip pat pasiklausiusi kitų blogerių pasakojimų, aš susidariau pakankamai gerą vaizdą apie tai, kam reikia maisto blogerio; ne to paties geriausio, visiems žinomo ir labai visų mylimo, bet to vidutiniško, eilinio maisto blogerio – kam jis gali būti įdomus ar reikalingas?

Visus man tekusius pasiūlymus ir bendradarbiavimus aš galėčiau suskirstyti į tris pagrindines kategorijas:

1) Džiaugsmas vienas. Bendradarbiavimas atneša kalnus pasitenkinimo (bent jau man); tenka padirbėti daugiau, nei įprastai, bet rezultatas atperka visas pastangas. Tokio teigiamo bendradarbiavimo pavyzdžiai:

· Maisto tinklaraštininkų žurnalas“Debesys”

· Kulinarinis žurnalas“Virtuvė”

· Knyga “Gyventi skanu”.

Aš džiaugiausi galėdama prisidėti prie šių puikių leidinių. Jaučiausi ne visai verta ar tinkanti, vis bijojau, kad receptai bus nuobodūs, arba nuotraukos netiks. Tokie bendradarbiavimai skatino pasitempti. Įrašų kūrimas visada būdavo bendras procesas; tardavomės dėl receptų ir dėl tekstų, dėl išdėstymo maketuose, dėl spalvų, dėl šriftų. Galutinis rezultatas visada pranokdavo mano lūkesčius. Viskas atrodydavo daug gražiau ir stilingiau, negu aš pati kada nors padaryčiau ar sugalvočiau. Darbas “Debesyse” buvo daugiausiai pastangų reikalaujantis užsiėmimas, bet man nebuvo gaila nei laiko, nei energijos. “Virtuvė”, padėkodama už straipsnį, man atsiuntė kelias žurnalo su mano straipsniu kopijas ir dar šešių mėnesių prenumeratą. “Gyventi skanu” man atsiuntė kelias papildomas knygas, nes matyt žinojo, kad jas nusipirkti man nebus lengva. Net prašinėti nereikėjo.

2) Tuščių vietų kamšymas. Iš pradžių atrodo, kad viskas lyg ir tvarkoje: ateina pasiūlymas publikuotis šian bei ten; redaktorius (arba redaktoriaus patikėtinis) jau yra tiksliai nusižiūrėjęs blogo įrašą, kurį norėtų publikuoti savo tinklapyje/žurnale; tada jis/ji parašo blogeriui gražų laišką ir prašo leidimo viską perkopijuoti; dar paprašo didesnio formato nuotraukų, kad žurnale viskas gražiau atrodytų. Kai viskas persiunčiama, redaktorius dažnai patingi net padėkoti; niekada net neužsimenama apie maketo peržiūrą prieš publikaciją, arba apie galimą žurnalo kopijos atsiuntimą po publikacijos. Medžiaga gauta, tuščios vietos užkamšytos, taigi darbas baigtas; tiek juos ir tematė.

Iš šiai kategorijai priskirtinų atvejų man labiausi įsiminė du epizodiniai bendradarbiavimai; vienas - su portalu “Vaiko kambarys”, o kitas – su žurnalu “Tavo vaikas”

  • Vaiko kambario redaktorė (o gal redaktorės pavaduotoja, jos vardas, jei teisingai pamenu, buvo Indrė) man parašė labai saldų laišką apie tai, kaip ji myli mano blogą, kaip uoliai viską skaito ir kaip viskuo ten žavisi. Laiško gale redaktorė lyg tarp kitko užklausė, ar aš pati turiu vaikų (mat jų žurnalas apie vaikus, skirtas mamytėms ir tėveliams, tai visai logiška yra paklausti, ar aš turiu vaikų). Aš po to jos klausimo susimąsčiau – kurią vietą mano bloge ta redaktorė taip uoliai skaito, kad iki šiolei taip ir nesužinojo, ar aš turiu vaikų. Matyt skaitymas apsiribodavo paraštėmis, nes jeigu iš tiesų, kaip rašė, būtų skaičiusi blogą, tai klausimai apie vaikų turėjimą nekiltų.
Vaiko kambariui aš tada parašiau straipsnį, jį portalas apkaišė labai dailiomis nuotraukomis, nukopijuotomis iš kitų blogų. Kai aš redaktorės užklausiau, ar tų nuotraukų autoriai bent yra informuoti apie tai, kad jų nuotraukos ten sudėtos, redaktorė nugrimzdo į mirtiną tylą ir iš ten nebeišniro.

  • Tavo Vaikas pirmą kartą man parašė pernai pavasarį; paprašė pagaminti ir nufotografuoti kažką velykiško, vaikiško ir saldaus. Aš tada jiems prikepiau kiškių, nusiunčiau nuotraukas, redakcija į tai net nesureagavo. Nei mur-mur. Po kelių savaičių tylos aš pati jiems pradėjau barškinti į duris ir klausinėti, ar geri tie kiškiai, gal kas negerai. Redakcija burbtelėjo tik tiek, kad jiems tų kiškių nebereikia; jie nusprendė velykinį žurnalo numerį daryti be maisto. Tiek tos bėdos – aš kiškių nuotraukas sudėjau į savo blogą, sausainius mano vaikai sukirto; jokio nuostolio.
Prieš porą savaičių vėl gavau saldų laiškelį iš Tavo Vaiko redakcijos. Man parašė Eglė; gyrė, kaip viskas mano bloge fantastiška ir dieviška, kokia ji uoli sekėja ir fanė, ir kaip ji norėtų šį bei tą iš mano blogo į savo žurnalą perpompuoti. Eglė jau išsirinko vieną įrašą, kurį norėtų nusikopijuoti, ir man į facebook’ą jau siunčia nuorodą. Atsidarau nuorodą – ten velykinis įrašas, kurį pernai paruošiau žurnalui “Debesys”. Aš Eglei rašau, kad gal ji nepastebėjo, jog tas metų senumo įrašas jau buvo publikuotas kitame žurnale. Ar Tavo Vaikas norės dubliuotis? Eglė rašo: “ok, labai skirtingi zurnalai ir erdves nieko tokio, nes tie zuikiai nerealus :))”. Kokie zuikiai? Tame įraše, kurio ji prašo, nėra jokių zuikių. Pasirodo, Eglė susipainiojo – ji nori ne Velykų stalo, o zuikių sausainių nuotraukų. Tų pačių zuikių, kurių ji pernai nenorėjo. Dabar Eglė zuikių nori, bet prieš man parašydama nepasivargino perskaityti prie tų zuikių parašytą tekstą. Nes jeigu būtu perskaičiusi, tai žinotų, kad ten aš nedviprasmiškai pasisakiau apie jų žurnalą. Štai jums ir uoli blogo sekėja bei ištikima fanė. Aš Eglei zuikių nuotraukų antrą kartą jau nebesiunčiau. Patariau jų paieškoti savo kompiuteryje – tikriausiai guli kažkur giliai užsimetę. Dar paprašiau, kad Tavo Vaikas mano blogą išbrauktų iš skylių kamšymui skirto sąrašo ir daugiau į mane panašiais klausimais nebesikreiptų.


3) Akiplėšos ir vagys.Į šią kategoriją sukrenta visi tie atvejai, kai blogeriai visai netyčia savo nuotraukas arba ištisus įrašus su receptais randa kituose tinklapiuose, arba juos pamato Maksimos reklaminiuose stenduose, arba Lietuvos Ryte, arba kur kitur. Nuotraukos ir įrašai būna tiesiog nukopijuojami, neatsiklausus, nepaprašius ir nepadėkojus. Tokius tipus prirėmus prie sienos, vogtas turinys geriausiu atveju būna pašalinamas, bet dažniausiai blogeris prieš tai būna nemenkai apdergiamas, atseit ieško to, ko nepametęs; internetas – vieša vieta, kas ką nori, tą daro. Aš pati su tokiais akiplėšiško vagimo atvejais nesusidūriau, todėl konkrečių pavyzdžių neturiu, bet apie visokius vaginėjimus esu pakankamai prisiklausiusi iš kitų blogerių. Visų tų išminčių, kurie mano, kad galima paprasčiausiai paimti ir nukniaukti patikusį daiktą, aš nekenčiu visa širdimi. Manau, kad toks akiplėšiškas vaginėjimas yra niekingas ir šlykštus.

Susumuojant darosi aišku, kad blogerių daug kam reikia; žurnalams ir portalams, knygų ir reklaminių lankstinukų leidėjams. Daug kas nori mūsų nuotraukų ir receptų; retkarčiais dar paprašo ir kažką parašyti. Aš iki šiol pakankamai dosniai dalinau ir receptus, ir nuotraukas; daugmaž visiems, kas paprašydavo. Galvojau – negi gaila; juk tai abibusė nauda. Žurnalas publikuoja straipsnį ir tuo pačiu pareklamuoja mano blogą, man parūpina daugiau skaitytojų. Bet ilgiau pamąsčiusi, o taip pat pasiklausiusi kitų blogerių nuomonių apie panašius atvejus, aš supratau, kad dažnai iš tokio taip vadinamo abipusio bendradarbiavimo niekam nėra jokios naudos, nes dauguma tokių bendradarbiavimų yra gryniausias falšas. Tie, kurie prašo mano nuotraukų ar receptų, mano blogo dažniausiai nėra skaitę ir jo niekada neskaitys. Jie man parašė, nes google paieška jiems išmetė nuorodą į Vaikus ir vanilę. Jie atsivertė tinklapį, akimis permetė nuotraukas, pagalvojo, kad tiks, susirado mano kontaktus ir parašė falšo pilną laiškelį. Tokiems portalams ir žurnalams nesvarbu, ar juos pačius kas nors skaitys; antraip į savo puslapius jie nekištų kažkokių senų, iš kitur perspausdintų įrašų, prieš tai juos apkaišę pusėtinomis nuotraukomis, ir tokio makalo savo leidinyje nepublikuotų.

Na o ko iš tokių bendradarbiavimų tikisi blogeris? Aš nemanau, kad už savo įrašus blogeriai nori dosnių honorarų ar kitokio daiktinio atlygio. Vargu ar yra tokių, kurie naiviai tikisi vieną gražią dieną iš savo blogo susikrauti turtus. Bet aš tikrai žinau, kad visi iki vieno internete rašantys tinklaraštininkai nori, kad juos skaitytų. Aš noriu, kad mano blogą skaitytų. Aš noriu fanų, ištikimų sekėjų, kurie žino, kiek aš turiu vaikų, kokie jų vardai, ir kuo jie užsiima. Aš noriu bendrauti su tais žurnalų redaktoriais, kurie, prieš prašydami leidimo nukopijuoti mano nuotrauką, bent jau nepatingi perskaityti tai, ką prie tos nuotraukos aš parašiau.

Ačiū, kad skaitėte.

Aušra


P.S. Kadangi užėjo kalba apie Velykas ir vaikus, tai įdedu velykinį, vaikišką ir saldų receptą. Šie keksiukai bus labai citrininiai. Aš daug citrinos žievelės įtarkavau į tešlą, o įdaras tai išvis - vienos citrinos. Mes citrininius kepinius mėgstam, tai mums labai patiko. Bet citrinų šiame recepte galite drąsiai sumažinti. Galima daryti keksiukus be įdaro; arba vietoje citrinos žievelės į tešlą galima dėti vanilės esenciją; vaniliniai keksiukai su braškių kremu bus labai skanu.





































Citrininiai keksiukai su citrininiu įdaru ir braškiniu kremu

Pagal receptus iš šių šaltinių:
Thomas Keller | Ad Hock At Home
Good Thymes and Good Food
Vintage Trinkets


Keksiukai:
3 stiklinės* miltų
2 šaukšteliai kepimo miltelių
½ šaukštelio valgomosios sodos
170 g sviesto, kambario temperatūros
2 ¾ stiklinės cukraus
1 šaukštelis citrinų esencijos
2 šaukšteliai tarkuotos citrinų žievelės
1 ¼ stiklinės pieno arba pasukų
6 kiaušinių tryniai

*1 stiklinė = 236 ml

Orkaitę įkaitinti iki 175oC. Keksiukų formeles iškloti popierėliais.

Kartu persijoti miltus, kepimo miltelius, sodą ir druską.

Į mikserio dubenį suberti cukrų ir tarkuotą citrinų žievelę, pertrinti prištais, kol gerai išsimaišys. Į cukrų sudėti sviestą, išmaišyti ir sukti kol masė taps puri, maždaug 5 minutes. Įmaišyti citrinų esenciją. Per tris kartus suberti miltų mišinį, pakaitomis su pienu (arba pasukomis): miltai-pienas-miltai-pienas-miltai.

Į švarų dubenį sudėti kiaušinių baltymus. Plakti mikseriu, kol išputos. Padidinti mikserio greitį. Nenustojant plakti, į baltymus pamažu berti likusį cukrų (1 ¼ stiklinės) ir plaktiiki standžių putų.

Į tešlą įmaišyti trečdalį baltymų masės, paskui sukrėsti likusius baltymus ir atsargiai išmaišyti, kol neliks baltymų ruožų. Tešlą sukrėsti į paruoštas formeles, pripildant maždaug ¾ formelių tūrio, Kepti 18 – 20 minučių, kol medinis krapštukas, įbestas į keksiuko vidurį, liks sausas. Traukti iš orkaitės. Dėti ant grotelių ir palikti, kad pilnai atvėstų.


Įdaras:

1/2 stiklinės citrinų sulčių
100 g sviesto
115 g cukraus
1 kiaušinis
3 kiaušinių tryniai

Vidutinio dydžio puodelyje ant vidutinio karštumo ugnies kaitinti citrinų sultis ir sviestą, kol sviestas ištirps. Dubenėlyje išplakti kiaušinius, kiaušinių trynius ir cukrų. Į kiaušinių masę, pastoviai plakant, plona srovele pilti karštą ctirinų sulčių-sviesto mišinį. Viską perpilti atgal į tą patį puodą, kuriame buvo kaitinamos sultys. Kaitinti ant vidutinio karštumo ugnies, pastoviai plakant, kol masė sutirštės. Nukelti nuo ugnies. Palikti, kad atvėstų.


Kremas:
¼ stiklinės braškių tyrės, šviežios arba šaldytos
115 g sviesto, kambario temperatūros
230 g grietinėlės sūrio, kambario temperatūros
1 šaukštas vanilės esencijos
Žiupsnelis druskos
3 4 stiklinės cukraus pudros

Mikseriu išsukti sviestą ir sūrį iki purumo, maždaug 3 – 4 minutes. Sudėti vanilę, druską ir braškių tyrę. Išmaišyti. Po 1 stiklinę dėti cukraus pudrą, kol kremas taps norimo tirštumo.



Keksiukų formavimas:
Keksiuko viršuje mažu aštriu peiliu išpjauti nedidelę duobutę, ją užpildyti 1 šaukšteliu įdaro; kremą sukrėsti į konditerinį maišelį su antgaliu. Kremą dekoratyviai išspausti ant keksiukų viršaus. Dekoruoti pabarstukais arba popieriniais keksiukų papuošimais.





Lemon Cupcakes 
with Lemon Curd Filling and 
Strawberry Cream Cheese Frosting

Adapted from these sources:
Thomas Keller | Ad Hock At Home
Good Thymes and Good Food
Vintage Trinkets


Cupcakes: 3 cups flour
2 teaspoons baking powder
½ teaspoon salt
12 tablespoons butter, at room temperature
2 3/4 cups sugar
1 teaspoon lemon extract
2 teaspoons lemon zest
1 1/4 cups milk or buttermilk
6 egg whites, at room temperature

Preheat oven to 350 degrees. Line muffin tins with paper liners.

Sift together flour, baking powder and salt into a bowl.

In the bowl of a stand mixer fitted add 1 ½ cups sugar and lemon zest. Rub together with your fingers until sugar is fragrant. Add butter and beat at medium speed to combine. Increase speed to medium-high and beat, scraping down the sides as necessary, until the mixture is pale and thick, about 5 minutes. Beat in lemon extract, then add the dry ingredients in 3 additions, alternating with the milk (or buttermilk) in 2 additions.


Put the egg whites in the clean mixer bowl and whisk on medium speed until the whites begin to foam. Increase the speed to medium-high and slowly add the remaining 1 ¼ cups sugar, then beat on high until the meringue is thick and glossy and holds stiff peaks. Fold one-third of the whites into the batter to lighten it, then fold in the remaining whites.

Scoop out the batter into prepared muffin tins. Bake for 18 – 20 minutes, or until a toothpick inserted in the center of a cupcake comes out clean. Remove the cupcakes from the oven and let cool to room temperature on a cooling rack.


Lemon curd
1/2 cup lemon juice
100 g butter
115 g sugar
1 egg
3 egg yolks

Heat lemon juice and butter in a small saucepan on medium heat until butter has melted. In a small bowl, whisk together sugar, egg and yolks. Pour lemon juice butter mixture gradually into the sugar and eggs mixture. Pour everything back into the saucepan and cook, whisking continuously until mixture becomes thick and glossy. Set aside to cool.

Frosting:
¼ cup strawberry puree, fresh or frozen
4 ounces butter, at room temperature
8 ounces cream cheese, at room temperature
1 tablespoon vanilla extract
Pinch of salt
3 to 4 cups powdered sugar

In the bowl of an electric mixer fitted with the paddle attachment, cream butter and cream cheese until light and fluffy, 3-4 minutes. Add in vanilla and salt and mix. Stir in strawberry puree and beat until combined. Begin adding powdered sugar, 1 cup at a time, until mixture reaches desired consistency. If necessary, chill buttercream before frosting cupcakes.


Assembling:
Cut a small hole in the top of each cupcake; fill the hole with 1 tablespoon of lemon curd.
Pipe a swirl of frosting on the top of each cupcake. Decorate with sprinkles or cupcake toppers.




Viewing all 163 articles
Browse latest View live